бtakos бsigalлjimas. Tai rodo ir tuo laiku paraрytos baltgudiрkai knygos,

kuriose palankiai atsiliepiama apie Lietuvа, ypaи apie Vytautа.

Po рitos reformos лmл didлti ir didюiojo kunigaikриio iюdas ir рiaip

materialiniai iрtekliai, o iр иia ir jo politinл reikрmл ir galybл. I jo

iюdа лmл plaukti ir tos pajamos, kurios pirmiau tekdavo sriиiш

kunigaikриiams. Pav., бvairios duoklлs pinigais bei natыra ir visokie

muitш,prekybos mokesиiai. Daug pajamш davл didюiajam kunigaikриiui ir ыkio

pajamos, nes sriиiш kunigaikрtijas panaikinus, visi kunigaikриiш dvarai

atiteko Vytautui. Tuose dvaruose jis sodino vietininkus tлvыnus. Jie buvo

ten kartu teisлjai, mokesиiш rinkлjai ir ыkio priюiыrлtojai. Vietininkai ir

tлvыnai buvo pasodinti net tuose dvaruose, kurie didюiajam kunigaikриiui nл

nepriklausл. Ten jie eidavo teisлjш ir mokesиiш rinkлjш pareigas. Dabar

didysis kunigaikрtis kur kas daugiau gaudavo pajamш, negu anksиiau.

Valstybлs centralizavimas ir jos sujungimas б vienа politinб vienetа,

iрaugimas materialinлs Vytauto galybлs padarл tai, kad prieр jб lenkлsi ne

tik viduje iрlikж kunigaikриiai, bet ir uюsienis лmл su juo skaitytis.5

3

a) Kai Vytautas pabлgo iр kryюiuoиiш antrа kartа, Ordino vadovybл, nieko

nelaukdama, jau 1392 m. puolл siaubti Lietuvos юemiш. Pirmiausia visomis

jлgomis uюgriuvo Jotvingiш kraрtа ir uюлmл Suraюo pilб, iр kur vos vos

spлjo pabлgti Vytauto svainis Henrikas. Kitш metш pradюioje kryюiuoиiai

sudegino Gardino, Merkinлs, Drohiиino ir Lydos pilis, o rudenб jau siautлjo

Юemaiиiuose. Bet tai buvo tik baisaus karo pradюia. 1394 m. vokieиiai,

paties didюiojo marрalo vedami, siaubingai nuniokojo Naugarduko, Lydos,

Drohiиino ir kitas apylinkes, vлl sugriovл Gardino pilб. Du antpuoliai buvo

ir kitш metш vasarа: vienas, maюesnis - б Raseiniш юemж, o kitas, didesnis

- б paиiа sostinж. Pasikvietж sveиiш iр Prancыzijos, Vokietijos, pasisamdж

lankininkш iр Genujos, kryюiuoиiai sutelkл didюiulж kariuomenж ir Nemunu

atplaukл prie Kauno. Iр иia keliomis voromis patraukл Vilniaus link.

Vytautas, paskubomis suрaukжs bajorш kariuomenж, bandл stabdyti

kryюiuoиius, bet nesлkmingai. Бsiverюлliai apgulл Vilniaus pilб, taиiau

paimti neбstengл. Besitraukianиius nuo miesto kryюiuoиius lietuviai

persekiojo. Per trejus metus kryюiuoиiai smarkiai nuniokojo Lietuvа.

Bet tai buvo viskas, kа jie galлjo padaryti. Ordino didюiajam magistrui

pasidarл visiрkai aiрku, kad kryюiuoиiai Lietuvos nenugalлs. Be to,

vokieиius iрtiko dar viena nesekmл: lenkш diplomatш paveiktas, ordino

siuzerenas imperatorius uюdraudл puldinлti Lietuvа, nes tai jau buvo

krikриioniрkas kraрtas. Pagaliau lietuviai sulaukл atokvлpio.6

b) 1398 m. Salyno sutartimi Vytautas atidavл kryюiuoиiams Юemaiиius.

Ordino vadovai jau dюiaugлsi, kad pildosi sena svajonл. Taиiau greit

pamatл, kad uюvaldyti kraрtа yra daug

__________________________________________________________

5 Рapoka A. Vytautas Didysis. V.,1988. p 46-49

sunkiau negu gauti formalш atidavimo raрtа. Todлl jau 1399 m. viduryje

surengл юygб, kuriam vadovavo pats didysis magistras, ir 11 dienш kalaviju

ir ugnimi siautлjo Юemaitijoje. Kitais metais vлl puolл, terorizavo

gyventojus, statл pilis. Юemaiиiai nepasidavл, prieрinosi pavergлjams.

Vienа pilб prie Nevлюio kryюiuoиiams padлjo statyti Vytautas. Kita

pilis, pastatyta 1400 m. tiksliai neюinomoje vietoje, bet arti Dubysos,

vadinosi Fryderburgu. Joje рeimininkavo fogtas, arba vietininkas, Mykolas

Kiuchmeisteris. Matydami baisiа kryюiuoиiш jлgа, kai kurie юemaiиiш bajorai

pabыgж neiрlaikл spaudimo, nuvyko б Marienburgа ir apsikrikрtijo.

Kryюiuoиiai dюiыgavo - juk tikslas jau иia pat. Pradлjo net geruojiu

vilioti: Юemaiиiams siuntл gyvuliш, visokiш prekiш, юadлjo dar daugiau

gлrybiш, jeigu tik рie bus paklusnыs. Bet pavergлjai skaudюiai apsiriko:

1401 m. юemaiиiai sukilo, sugriovл vokieиiш pastatytas pilis, sudegino

Frydeburga, o vokieиius iрvijo. Maюa to, sugriovл Klaipлdos pilб, persikлlл

per Nemunа ir лmл puldinлti kitas kryюiuoиiш pilis.

Aiрku, Ordinas nuo to nesugriuvo. Sutelkж jлgas, vokieиiai лmл

verюtis atgal. Daug юemaiиiш bajorш nuo kryюiuoиiш teroro bлgo б Lietuvа,

kur buvo maloniai priimami. Ordinas raрл Vytautui skundus, reikalavo

pabлgelius grаюinti. Vytautas atsakл, kad uюraржs kryюiuoиiams tik

юemaiиius baudюiauninkus, o laisvieji turi teisж keltis kur tik nori, ir

jis, Vytautas, negalбs varюyti jш laisvлs. Kadangi nustatyti, kuris

baudюiauninkas, o kuris laisvas pabлgelis, esа labai sunku, Vytautas pasakл

nл vieno pabлgelio negrаюinsiаs.

Aiрkiai pamatж, kad Vytautas remia юemaiиius ir neюada vykdyti Salyno

sutarties. Kryюiuoиiai pradлjo atvirа karа.

Vytautas atnaujino taikа su kryюiuoиiais. 1404 m. Racionюo sutartimi

jis vлl jiems atidavл Юemaiиius, bet su

__________________________________________________________

6 Kondratas M. Lietuviш tautos ir valstybлs istorija. V., 1994. p 248

sаlyga, kad galлs pasiimti 250 gyventojш. Tа mбslingа sаlygа vokieиiai

priлmл, nes nenumatл, kaip gudriai Vytautas ja pasinaudos.

Po to keletа metш Lietuva su Ordinu nekariavo. Vytautas tvarkлsi

rytuose, tramdл Smolenskа.

1408 m. Vytautas jau buvo pasiraржs taikа su Maskva ir galлjo

atsigrжюti б vakarus, imtis Юemaiиiш klausimo.

Kryюiuoиiai per tuos ketverius metus (1404-1408) Юemaitijoje vлl

pristatл piliш ir kiek galлdami бsitvirtino. 1408 m. Ordino vadovybл

Юemaiиiш seniыnui бsakл neturлti jokiш ryрiш su Lietuva, bet Юemaiиiai to

бsakymo nepaisл. Norлdamas visiрkai uюdaryti sienа, Ordinas ragino Vytautа

greiиiau atsiimti tuos 250 saviрkiш, taиiau Vytautas nesiskubino. Jo юmonлs

veюл юemaiиiams ginklш, ragino prieрintis. Ir Юemaiиiai prieрinosi vis

atkakliau, pagaliau 1409 m. sukilo, лmл deginti vokieиiш pilis, varyti iр

savo kraрto grobikus. 1409 m. юemaiиiai paлmл Dubysos pilб

(Dobesinburgа) - kryюiuoиiш administracijos centrа. Visur muрami ir

persekiojami, kryюiuoиiai pabлgo б Uюnemunж. Iki vidurvasario Юemaitija

buvo iрvaduota.

Taip Vytautas kryюiuoиiams parodл, kad Юemaiиiш neatsiюada, kad

anksиiau pasiraрytш sutarиiш nevykdys. Юemaitijа jis prijungл prie Lietuvos

Didюiosios Kunigaikрtystлs, o savo vietininku joje paskyrл Rumbaudа, kuriam

suteikл Юemaiиiш seniыno titulа. Tas pareigas Raumbaudas лjo iki 1412

metш.7

c) Vytauto vadovaujama Lietuvos kariuomenл iр Vilniaus ir Trakш

iрюygiavo 1410 m. birюelio 3 d. Traukл per Gardinа, Baltstogж Иervinsko

link. Pakeliui prie jos prisijungл pulkai iр Lucko, Briansko, Kijevo ir iр

kitur. Per 26 dienas nuюygiavusi apie 500 km, birюelio 29 d. tiksliai

sutartu laiku atvyko б numatytа vietа - б Иervinskа.

__________________________________________________________

7 Kondratas M. Lietuviш tautos ir valstybлs istorija. V., 1994. p 252-254

Lenkams iki susitikimo vietos buvo daug arиiau, todлl jie atюygiavo

taip pat laiku. Raiteliai, pлstininkai bei ilgiausios gurguolлs traukл gana

greitai, be jokios gaiрaties persikлlл per Nemunа, Narevа, Vyslа. Tai rodo,

kad юygiui buvo gerai pasiruoрta. Jau amюininkus stebino toks sаjungininkш

kariuomenлs drausmingumas ir punktualumas. Kad taip bus, kryюiuoиiai

nesitikлjo.

Sаjungininkш kariuomenлs kartu patraukл Marienburgo link. Paliaubos

su Ordinu jau buvo pasibaigusios liepos 4 d., vadinasi, perюengti sienа

buvo galima nepaюeidюiant prieр metus pasiraрytos paliaubш sutarties.

Liepos 9 d. didюiulл kariuomenл бюengл б Ordino teritorijа.

Suюinojж sаjungininkш юygio kryptб, kryюiuoиiai suprato jш tikslа ir

pasistengл kuo greiиiau uюbлgti uю akiш, pastoti keliа. Jiems reikлjo

nuюygiuoti apie 25 km, todлl skubлjo, юygiavo visа naktб per audrа ir

liыtб. Rytа, audrai jau nurimus, sustojo prie Griunvaldo ir Tanenbergo

kaimш.

Prieрais kryюiuoиius trimis eilлmis iрsiskleidл sаjungininkш

kariuomenл. Deрiniajame sparne rikiavosi lietuviш ir totoriш pulkai, centre

sustojo smolenskieиiai, o kairлje - lenkш sunkieji raiteliai ir samdiniai

иekai su moravais. Visа sаjungininkш kariuomenж rikiavo Vytautas.

Kairiajame sparne rikiuoti lenkш kariuomenж jam padлjo Zindramas iр

Maрkoviиiш. Jogaila tuo metu meldлsi prie uюnugaryje pastatytos palapinлs.

Kadangi viskas vyko taip, kaip numatyta, vyriausiasis vadas buvo ramus.

Abi prieрininkш kariuomenлs ilgai delsл pradлti kautynes. Kronikose

raрoma, kad daugiausia delsжs Jogaila. Pasak J. Dlugoрo, neskubлjжs dлl to,

kad apskritai buvжs neryюtingas, net bailys ir vis dar tikлjжsis, kad

paskutiniu momentu pavyks kautyniш iрvengti, susitaikyti su kryюiuoиiais,

nors prieр kelias dienas jш pasiuntiniai imperatoriaus vardu buvo paskelbж

karа. Vytautas, prieрingai, verюлsi б mырб. Jis pasitikлjo savo jлgomis ir

ragino karaliш greiиiau duoti юenklа pradлti kautynes, nes matл, kad tai

gal vienintelл proga sumuрti vienoje vietoje susirinkusiа prieрo

kariuomenж. Labiausiai jis bijojжs, kad Jogaila nesusitaikytш arba kad

kryюiuoиiai nepasitrauktш.

Kautynлs prasidлjo 1410 m. liepos 15 d., jau gerokai бsidienojus, kai

kantrybлs pritrыkжs didysis magistras бsakл savo pulkams leistis б slлnб, o

Vytautas leido lengviems lietuviш raiteliams pulti iр savo gerш pozicijш

iрлjusб prieра. Vokieиiai dar suspлjo du kartus iррauti iр patrankш, bet

paskui nebeрaudл, nes kariuomenлs labai susiartino. Paleidж ieиiш spieиius,

kariai puolл kapoti vieni kitus kirviais ir kalavijais, visi susimaiрл,

susigrыdo. Юыtbыtinлs kirstynлs truko gerа valandа. Paskui didelл dalis

lietuviш ir totoriш pulkш, лmл tarytum trauktis, o paskui ir bлgti б miрkа

Zлvaldo link. Kryюiuoиiai juos vijosi, bet miрke pametл juos iр akiш.

Daugumai lietuviш pasitraukus, kryюiuoиiai visu smarkumu uюgriuvo

centrа, kur kovлsi Smolensko pulkai, lenkш riteriai, иekai.

Бnirtingos kautynлs truko ilgai, apie рeрias valandas, bet aiрkios

persvaros neturлjo nei viena, nei kita pusл. Kritiрka situacija susidarл,

kai kryюiuoиiai лmл verюtis prie didюiosios lenkш vлliavos. Taиiau lenkш

kariai prieрus atrлmл.

Vytautas visа laikа buvo mырio lauke. Lydimas ir saugomas nedidelio

bыrelio totoriш kariш, jis tarsi skraidл tarp pulkш, padrаsindavo

susvyravusius, nuvargusiems ir nusilpusiems atsiшsdavo pastiprinimш, t.y.

faktiрkai vadovavo visai sаjungininkш kariuomenei.

Mырis pasidarл labai юiaurus, kariш eilлs retлjo ir vienoje, ir

kitoje pusлje. Nusprendж, kad jau metas palauюti prieрininkus, kryюiuoиiai

metл б mырб visа rezervа - рeрiolika vлliavш, kurios iki tol stovлjo ant

kalvos ir laukл lemiamo momento. Leisdamiesi б kovos laukа, riteriai

uюgiedojo pergalлs giesmж “Kristus prisikлlл”. Tuo metu kryюiuoиiш rezervo

jлgos pradлjo supti Smolensko ir lenkш pulkus. Paиiu sunkiausiu momentu,

kai supamieji pulkai iр paskutiniш jлgш vos laikлsi, kaip perkыnas iр

giedro dangaus trenkл Vytauto vedami “pabлgлliai” lietuviai ir лmл

triuрkinti kryюiuoиius. Kryюiuoиiш eilлse kilo sаmyрis, o pavargusieji

lenkai atgavo ыpа. Dabar jau vis labiau лmл aiрkлti sаjungininkш persvara.

Taip lietuviш kariuomenл nulлmл mырio baigtб. Kai nuo lietuvio ieties dыrio

б kaklа юuvo pats didysis magistras, baimлs apimti kryюiuoиiш riteriai

pasileido bлgti. Uюsibarikadavж veюimais, dar bandл gintis stovykloje. Иia

jш daugiausia ir юuvo.

Sutriuрkinж kryюiuoиius, sаjungininkai paлmл prieрo gurguoles,

kuriose rado daugybж panиiш ir grandiniш belaisviams surakinti. Tais

panиiais buvo supanиioti arba sukaustyti patys б nelaisvж paimti

kryюiuoиiai. O statinлs vyno, kurio kryюiuoиiai turлjo atsiveюж busimai

pergalлs puotai, Jogaila liepл visas sudauюyti. J. Dlugoрas vлliau raрл,

kad iрlietas vynas maiржsis su юuvusiшjш krauju. Pasak kitш autoriш, mырio

lauke tekлjж kraujo upeliai.

Б Юalgirio pergalж Lietuva лjo beveik 200 metш. Tа юygб pradлjo

Mindaugas, o sлkmingai uюbaigл Vytautas su Jogaila, kurie abu planingai ir

nuosekliai visа gyvenimа siekл sutriuрkinti Ordinа. 1410 m. liepos 15 d.

vakare abu valdovai tikriausiai pasijiuto labai laimingi kaip karvedюiai ir

politikai. Juk jie, didюiojo Gedimino vaikaiиiai, Юalgirio laukuose sudauюл

Ordino galybлs legendа, apgynл savo юemж, iрgelbлjo nuo kryюiuoиiш vergovлs

юemaiиius, pagaliau suюlugdл kryюiuoиiш planus sukurti savo valstybж palei

Baltijа nuo Oderio iki Suomijos бlankos.8

_______________________________________________________________

8 Kondratas M. Lietuviш tautos ir valstybлs istorija. V., 1994 m. p 258-263

Naudota Literatыra:

1. Kondratas M. Lietuviш tautos ir valstybлs istorija. V., 1994 m.

2. Рapoka A. Vytautas Didysis. V., 1988 m.

3. Lietuvos didysis kunigaikрtis Vytautas kaip politikas. V., 1989 m.

Baigdamas рб referatа, aр norлиiau pastebлti, kad Vytauto asmuo, kaip

юmogaus ir kaip valstybлs vyro - politiko ar diplomato, kultыrininko ar

karininko - nлra galutinai paaiрkлjжs, Vytauto asmeny ir jo plataus masto

veikloje slepiasi dar daug neaiрkumш, kurie ir sukelia nemaюa abejoniш ir

svyravimo, kas iр kitos pusлs ir sulaiko pasakyti apie jб galutinб юodб.

Todлl manau, kad mыsш istorikai рioj srity dar nemaюa ras sau graюaus ir

dлkingo darbo. Рi tema yra svarbi Lietuvos istorijai, jos praeiиiai,

kadangi ji gausiai papildo istorijos knygш puslapius, parodo tokius

svarbius Lietuvai бvykius ir suteikia nemaюai informacijos apie politinж,

kultыrinж situacijа tuometinлje LDK. Supaюindina kiekvienа su didюiojo

kunigaikриio asmeniu, jo silpnybлm, noru sprжsti vienus ar kitus klausimus.

Istorija vienus valdovus iрkelia, iрaukрtina, parodo jш didvyriрkumа, apie

kitus kalba, kad jie yra maюai sumanыs valdytojai, nepatyrж politikai ir

юmonлs, nesugebа vesti tautа tiesiu gyvenimo keliu.

Страницы: 1, 2