Витаутас Великий

Marius Savickas

12c kl. Mato Рalиiaus vid. m-kla

Referatas

Didюiojo Lietuvos kunigaikриio Vytauto vidaus ir uюsienio politika

1999 m.

Kaunas

1. Vytauto didюiojo asmenybлs bruoюai.

2. Valstybлs centralizavimas.

3. Vytauto kovos dлl valdюios.

d) Karai su kryюiuoиiais 1392-1394 m.

e) Kovos dлl Юemaiиiш 1399-1409 m.

f) Юalgirio mырis - 1410 m. liepos 15 d.

Kiekvienas юymus LDK kunigaikрtis, valdжs mыsш рalб, yra svarbus mыsш

Lietuvos istorijai, nes jis kaip ir daugelis kitш didюiшjш kunigaikриiш

valdл LDK ir siekл gerint jos politinж bei karinж galiа. Рis valdovas

paliko Lietuvos istorijoje gilш pлdsakа ir tikrai nuveikл daug sлkmingш

darbш tvarkant ir stiprinant LDK. Vytautas geriausiai iр visш valdovш

gerino LDK padлtб kaimyniniш рaliш akyse ir gerai tvarkл vidaus reikalus.

Рia tema, bыtent LDK valdovo Vytauto asmeniu ir jo vykdoma politika,

valdymo laikotarpiu, domisi nemaюas ratas юymiш dлstytojш, mokytojш ar

рiaip юmoniш, vienaip ar kitaip susijusiш su istorija ir iрleidusiш nemaюai

knygш, kuriomis remiuosi raрydamas рб referatа. Paminлti norлиiau A.

Рapokа, kuris puikiai ir informatyviai apraрo Lietuvos didбjб kunigaikрtб

Vytautа knygoje Vytautas Didysis. Dar vienas autorius, tiksliau istorijos

mokytojas, 40 metш dлstжs istorijа - Mikalojus Kondratas, paraржs knygа

“Lietuviш tautos ir valstybлs istorija”.

1

Vytauto vaikystл yra labai maюai юinoma. Gimжs apie 1350m. , jis augo

sunkiais Lietuvai laikais.

Kaip uюsilikusios юinios sako, Vytautas buvo neaukрto ыgio, dailiш ir

energingш veido bruoюш. Turлjo dideles, gyvas ir protingas akis. Iр veido

atrodл moteriрkas; niekas nepaюino, kai jis apsitaisжs savo юmonos

palydovлs rыbais pabлgo iр kalлjimo.Visa Vytauto figыra atsiрvietл

pasitikлjimu savim, energija, gyvumu, drаsa, rizikingumu ir savigarba,

юodюiu, - kaюkokia didingo valdovo рviesa. Nors iр paюiыros maюo augumo,

bet savyje slлpл didюiа dvasiа. Buvo protingas ir юmoniрkas. Бsidлmлtinas

jo susivokimas ir orientacija: iр karto jis iрsprжsdavo kelius reikalus.

Dejuodavo net kryюiuoиiai, nespлdavж jo юygiш ir elgesiш observuoti.

Didelis ir darbininkas. Mokлjo laikа taip suvartoti, jog nл minutл

nenueidavo niekais. Pasiюymлjo stropiu valdymu: savo pareigш neuюmirрdavo

nei namuose, nei kelionлje. Ar klausydamas юmoniш skundш ir praрymш, ar

duodamas atsakymus ir patarimus - visur vadovavosi teisybe. Ta savybe jis

uюsipelnл didelлs pagarbos tiek savшjш, tiek svetimшjш tarpe. Laisvesnб

laikа, jei jo kiek atlikdavo, praleisdavo medюioklлje arba юaisdamas

рachmatais. Bet visur kur matлsi saikas. Vytautas neprotingu laikл tokб

monarchа, kuris dлl medюioklлs mesdavo б рalб valstybлs reikalus.

Palaikл gerus santykius ir su pirkliais. Jш padedamas бsigijo

didelius turtus: aukso, sidabro, brangiш akmenш, audeklш, kailiniш ir

kitokiш brangenybiш, kurias paskui kitiems dalindamas rodл didelб dosnumа.

Valgydamas ir gerdamas susivaldл, per visа savo gyvenimа nevartojo vyno ir

jokio kito gлrimo, o tik vandenб. Savo proto didingumu ir apsukrumu praneрл

visus savo laiko valdovus. Su saviрkiais elgлsi gana rыsиiai: nл vieno

nusikaltлlio nepalikdavo nenubaudжs ir kaltж buvo sunku nuo jo paslлpti.

Sveиius priimdavo vaiрingai ir graюiai.

Nuo pat jaunystлs Vytautas mлgo karo dalykus, ginklus. Рioje srityje

nauji iрradimai ypaи jб domindavo. Visokiш karo dalykш mielai mokydavo ji

ir lengvai juos бsisavindavo. Ypaи jis sekdavo Vakarш Europos iрradimus ir

paproиius.

Kiekviename jo svarbesniame юygyje galima pastebлti karo dalykш,

kultыros, mokslo pamлgimas. Иia ir paaiрkлja, dлl ko jis iр vienos pusлs

gerbл kariрkius, riterius, o iр kitos - mokslo vyrus; ir vienш ir kitш jo

dvare netrыkdavo ir iр бvairiш kraрtш atsilankydavo.

Mokлjo ne tik vokieиiш, bet ir lotynш kalbа. Galлjo mokлt ir rusш,

nes su jш kunigaikриiais vedл daug reikalш ir giminiavosi. Galimas daiktas,

kad Vytautas mokлjжs ir totoriш kalbos, nes jo dvare totoriш daug

pasimaiрydavo ir nuolat bыdavo kun. tarnyboj; o iр kun. kanceliarijos, kaip

uюsimena Ghillebert de Lannoy, buvo siuntinлjami totoriш kalba raрtai.

Visi mokslai kunigaikриiui tiek turлjo reikрmлs, kiek juos buvo

galima pritaikyti praktikos gyvenime. Vytautas tuo atюvilgiu buvo tikras

kryюiuoиiш mokinys, realistas ir praktikas.

Kalboje buvo trumpas ir рykрtus, bet юinodamas reikalus, daюnai

griebdavosi sаmojaus ir lakoniрkumo. Kai ant Dniepro saviрkiai jб

atkalbinлjo dлl dideliш рalиiш mesti kovа su totoriais, Vytautas atrлmл:

todлl ir reikia kariauti, nes jeigu nugalлsim, gausime triumfа ant dviejш

prieрш; jei bыsime nugalлti, kalbлs apie mus, kad mus nugalлjo du prieрai:

рaltis ir totoriai. Kai kartа jam kaюkas priminл jo didelб dosnumа dalinant

totoriams юemes Lietuvoje ir Rusijoj, Vytautas atsakжs, kad gerumu galima

ir laukinius юvлris suрvelninti. O kai vлl kartа jo akyse kaюkas gyrл vienа

iрkalbingа kunigaikрtб, Vytautas trumpai tarл, kad jam patinkаs maюiau

iрkalbingas, bet uюtatai tiesiakalbis.1

Vytautas, du kart iр Lietuvos pabлgжs, iрbuvo apie ketverius metus

Prыsuose. Tenai, kryюiuoиiш tarpe, jis iрлjo gerа ir drausmingа gyvenimo

mokyklа, kuri padлjo atsivaduoti tлviрkж.

_________________________________________________

1 Рapoka A. Vytautas Didysis. V., 1988, p. 254-257

Prыsuose Vytautas turлjo progos ir su бvairiш kraрtш юmonлmis

susitikti ir iрsiрnekлti. Jam buvo бdomu, kokia kitш kraрtш politika,

siekimai, kultыra. Sveиiai Vytautui buvo atviri, nes matл, kad jб gerbia

kryюiuoиiai, pavesdami jam net tarpusavio ginиus sprжsti. Юodюiu, jis

Prыsuose mito vakarш kultыros vaisiais, ypaи materialine kultыra, kuriа

paskui kлlл savo kraрte, statydamas baюnyиias, pilis ir t.t.

Iрmoko иia ir tos suktos, bet realios Ordino politikos, kurios vлliau

pats griebdavos santykiaudamas su kaimynais. Dalyvavimas tarpe riteriш,

kurie iрdidюiai pыtлsi, dлdamiesi esа tikrosios religijos neрлjai ir

skelbлjai, turлjo ir Vytauto bыdui atsiliepti. Jau iр prigimimo nemenka jo

ambicija иionai dar labiau sustiprлjo. Apskritai imant, Vytautas bыdamas

gabus, tvirtos valios, be galo energingas ir labai darbрtus, iр рitos

mokyklos iрлjo tikras tш laikш europietis, susipaюinжs su Vakarш siekimais

ir politinлmis bei diplomatinлmis pinklлmis.

Pavirрutiniрkai paюvelgus atrodo, kad Vytautas blaрkosi, yra

nepastovus: tai bлga pas vokieиius, tai grбюta atgal. Iр tikrшjш taip nлra.

Visais savo veiksmais jis siekia vieno tikslo - tлviрkлs. Jis nл valandai

neuюmirрta, ko jis nori. Kiekvienas jo veiksmas riрasi su vyriausiuoju

tikslu. Jis naudojasi бvairiomis priemonлmis: kariauja, derasi,

politikuoja, ieрko рalininkш (Ordinas, Maskva).

1392 metai Vytauto gyvenime yra persilauюimo metai - jis galutinai

atsisakл nuo sаjungos su Ordinu, susitaikл su Jogaila ir lenkais ir gavo

valdyti ne tik tлviрkж, bet ir visа Lietuvа. Jo santykiai su tauta

pasikeitл. Jo asmeniрki reikalai susiderino su tautos ir valstybлs

reikalais: tautos prieрai yra ir jo prieрai, tautos draugai - jo draugai.

Savo tautai jis pasiliko iрtikimas iki gyvos galvos ir deрimteriopai

atsilygino uю visus padarytus jai nuostolius. Nuo 1382 - 1392m. jis lyg

medis, neturбs kur suleisti рaknis, po 1392 jis grбюta б gimtаjа dirvа, ir

visas medis puikiai iрbujoja. Jis jau nebe pabлgжs, nuskriaustas

kunigaikрtis, kovojжs dлl tлviрkлs, bet galingas Lietuvos valdytojas.

Atsitiktinai keiиiasi ir jo elgesys. Jeigu iki tol Vytautas atrodл

nepastovus, besiblaрkantis, avantiыristas, tai nuo 1392 metш jis virsta

rimtu, pilno masto valdovu - monarchu. Jis бgyja didesnio pastovumo. Tiesa,

jam jau ir laikas buvo nusistovлt: jis jau tada turлjo apie 40 metш.

Рitokiame amюiuje gavo valdюiа, kurios taip siekл ir kurios pasirodл tikrai

vertas. Jo veiksmuose jauиiamas didesnis atsakingumas. Tik nuo to laiko

galлjo jis imti reikрti ir vartoti savo gabumus. Dabar atsirado daugiau

uюdaviniш, ir tie uюdaviniai vis buvo бvairesni ir sunkesni. Atrodo, kad

pamaюu susikristalizuoja lyg ir pagrindiniai jo veikimo programos punktai.

Jie duoda jo darbams tam tikro tvirtumo, pastovumo. Geri santykiai su

Jogaila ir lenkais, kova su Ordinu ir rytuose su rusш kun. ir totoriais,

kunigaikриio valdюios stiprinimas ir kultыros kлlimas kraрto viduje - рtai

vedamosios politikos mintys.2

Vytautas buvo юymus ir kaip savo kraрto tvarkytojas. 1392 m. gavo

suirusiа neramiа рalб. Jis pasirodл kaip nepaprastai gabus organizatorius.

Greitai numalрino sukilusius kunigaikриius, sustiprino savo valdюiа. Jis

valdл kraрtа kietai, nepakжsdamas jokio pasiprieрinimo: be pasigailлjimo

рalino savo giminaiиius kunigaikриius nuo uюimamш vietш, sukilusius

юemaiиius юiauriai numalрino. Net jo artimesnieji pagalbininkai jo pykиio

bijodavo. Pasireiрkiаs jo veiksmuose юiaurumas sutinka su tш laikш

supratimu ir negali bыti laikomas vien individualine Vytauto ypatybe.

Vytautas buvo geras рeimininkas ir finansistas: pinigш jam

netrukdavo - jis galлjo net юymias sumas skolinti Jogailai. Jis nebuvo

рykрtus, prieрingai reikale pinigш nesigailлdavo. Рiaip, kaip minлjau,

labai paprastas ir neiрlaidus privatiniame gyvenime, Vytautas nesigailлdavo

jokiш iрlaidш, kad reikлdavo parodyti savo galybж, uюimponuoti: siunиia

brangiш dovanш, kelia puikias puotas (Lucke).Toks yra Vytautas kaip

politikas, valstybлs vyras. Tai yra svarbiausioji jo asmenybлs veikimo ir

_______________________________________________

2 Рapoka A. Vytautas Didysis. V., 1988, p 258-260

pasireiрkimo dalis.3

2

Krлvлs unijos aktu Lietuva buvo prijungta prie Lenkijos. Рis

politinis юygis, iр karto pritartas ir paties Vytauto, vлliau jam ir

lietuviш visuomenei pasirodл бюeidюiаs jos interesus ir Lietuvos laisvж. Be

to, Vytautas dar negavжs Jogailos jam paюadлtos ir teisлtai priklausanиios

tлviрkлs, o aukрtoji Lietuvos visuomenл, matydama, kad ji gali bыti

atstumta nuo kraрto interesш ir pakeista Jogailos atsiustais lenkais,

negalлjo nepareikрti savo nepasitenkinimo dлl susidariusios kraрte padлties

ir tvarkos. Рitш nepasitenkinusiшjш prieрaky atsistojo pats Vytautas,

Lietuvos ir jos visuomenлs reikalш gynлjas, kuris po ilgш ir sunkiш kovш,

nebe svetimos pagalbos, iрkovojo iр Jogailos ne tik savo tлviрkж, bet ir

visа Lietuvа su jai priklausanиiais Rusш юemiш plotais.4

Vytautas,paлmжs valdyti Lietuvа, tiek viduje tiek ir uюsieny vedл

senа, jau paties Mindaugo pradлtа, Lietuvos politikа: viduje stengлsi

бvesti centralizacijа, t.y. naikinti atskiras, beveik nepriklausomas,

sriиiш kunigaikрtijas, o jo uюsienio politika лjo dviem kryptim: vakaruose

jis ryюosi gintis nuo Ordino, kol galutinai рio galimybж sumuрл Юalgirio

laukuos, o rytuose - pulti, t.y. uюkariauti naujш юemлs plotш. Buvo

dirbamas ir Lietuvos christianizacijos darbas, bet рi problema, kaip ir po

unijos iрkilusi б Lietuvos politikos vieрumа santykiш problema su Lenkija,

- iрeina iр рio raрinio rлmш: tai bus svarstoma kitш.

Reikia pasakyti, kad darbo рio momentu Vytautui buvo labai daug. Dлl

naminiш karш daugelis Lietuvai priklausanиiш kraрtш atkrito ir pateko

Maskvos бtakon: dabar reikлjo juos ginklu atkariauti. Be to, tokios

netikлtos atmainos Lietuvoj - valdюios atidavimas Vytautui - labai

nustebino ir tuos

_________________________________________________________

3 Lietuvos Didysis kunigaikрtis Vytautas kaip politikas. V., 1989. p 148

4 Рapoka A. Vytautas Didysis. V., 1988. p 45

kunigaikриius, kurie darл sukilimus prieр jo tлvа: dabar uю tai tikлjosi

susilaukti bausmлs iр sыnaus. Tartum norлdami tos bausmлs iрvengti, dar

tebeeinant Ostrovoje deryboms, jie sukilo, tikлdamiesi atsipalaiduoti iр

Vytauto valdюios, t.y. nepakliыti б jo rankas. Gal tas sukilimas jiems bыtш

pasisekжs, jei jie bыtш sutartinai veikж. Tas jш nesutarimas ir bus buvusi

viena iр prieюasиiш, kuri padлjo Vytautui juos numalрinti.

Pirmas prieр Vytautа pakлlл ginklа Sieversko - Naugardo kunigaikрtis

Dimitras Kaributas, kuris buvo sukilжs prieр Vytauto tлvа Kжstutб ir

atsisakжs mokлti duoklж. Jis бsiverюл Lietuvos gilumon ir buvo besirengiаs

eiti б Vilniш. Bet netrukus palei Dokudovа buvo Vytauto sumuрtas ir turлjo

bлgti. Prisiartinжs prie Sieversko - Naugardo, Vytautas paлmл jб staigiu

puolimu.

Tuo paиiu metu atsisakл Vytauto klausyti ir Kijevo kunigaikрtis,

Algirdo sыnus, Vladimiras, nesutikdamas padлti jam malрinti sukilusio

Podolijos kunigaikриio Karijoto sыnaus Feodoro. Рб kartа susirлmimш buvo

iрvengta: viskas pasibaigл Vytauto pagrasinimu.

Sekanиiais metais sukilo ir Volynijos kun. Feodoras, Liubarto sыnus.

Vytautas greit jб numalрino. Jo юemes pasiliko sau, o jam pavedл valdyti

Sieversko - Naugardа. Bet jis иia neilgai pabuvжs irgi pabлgo б Vengrijа,

iр kur abu su Рvitrigaila susiюinodavo su Ordinu, ruoрdami Vytautui

pinkles. Tuo bыdu ir Sieversko - Naugardo kunigaikрtija atiteko Vytautui.

Taip pat suvaldл Vytautas ir kitus nepaklusniuosius Volynijos

kunigaikриius. Po tш visш numalрinimш didesnл Volynijos dalis atiteko

Lietuvai, kita - Lenkijai.

Taip Vytautui trumpu laiku pasisekл panaikinti stambiшjш sriиiш

kunigaikрtijas, tepaliekant kunigaikриiams valdyti maюos

reikрmлs nedideles sritis.

Stambiшjш sriиiш kunigaikриiш panaikinimas padarл didelж atmainа

Lietuvos gyvenime. Pirmiausia pasistыmлjo б priekб Lietuvos valstybлs

suvienijimo darbas, centralizacija, nes jш юemлs buvo atiduotos valdyti

didюiojo kunigaikриio vietininkams. Tie Vytauto pastatyti vietininkai

visiрkai jo klausл ir tai jб padarл savarankiрku valdovu. Anksиiau

kunigaikриiai, valdydami tas юemes savo nuoюiыra, nejautл to ryрio, kuris

juos jungл su didюiuoju kunigaikриiu. Valdydami tokias sritis, Gedimino

ainiai ir рiaip aukрtos kilmлs kunigaikриiai, jautлsi esа savarankiрki ir

kartais net sukildavo prieр didбjб kunigaikрtб. Dabar panaikinus sriиiш

kunigaikриius ir jш vieton atsisлdus Vytauto vietininkams, viskas buvo

suimta б vienas rankas. Mat, tie vietininkai neturлjo jokios politinлs

reikрmлs, kaip ankstyvesnieji tш sriиiш vadovai, o pasidarл tik dideli

юemvaldюiai arba dvarininkai. Tie didюiojo kunigaikриio vietininkai jб rлmл

tiek materialiai, tiek politiрkai; tai buvo jш pareiga - prieрingai galлjo

bыti iр pareigш paleisti. Tuo bыdu tos visos sritys politiрkai pateko

visiрkon Vytauto priklausomybлn, kas sustiprino jo padлtб kraрto viduje.

Tada prasidлjo ir rusш gyvenamш sriиiш suvalstybinimas ir jose lietuviш

Страницы: 1, 2